Monza Autodrome statybos prasidėjo 1922 metų sausio mėnesį. Milano Automobilių klubas nusprendė atšvęsti savo 25-metį pastatydamas šį autodromą. Trasa buvo pilnai įrengta per rekordinį terminą – 110 dienų: 4,5 kilometrų posūkis, du kompleksai greitųjų posūkių (tais laikais bolidai jį pravažiuodavo apie 180-190 km/val. greičiu), sujungtu dviem tiesiosiomis po 1070 metrų. Taip pat posūkis su besikeičiančiu radiusu. Oficialus atidarymas įvyko 1922 metais rugsėjo 3 dieną. Atidaryme dalyvavo ir šalies premjeras. Faktiškai tai buvo trečias autodromas autosporto istorijoje, pastatytas specialiai lenktynėms. Karo metu Monza Autodrome buvo naudojama ne pagal jos tiesioginę paskirtį: pradžioje čia buvo vežami archyvai, vėliau gyvūnai iš Milano zoologijos sodo. Trasos danga galutinai buvo suniokota 1945 metų tankų paradu, o tribūnos ir boksai – dar ankščiau. 1948 metų pradžioje Milano autoklubas nusprendė atstatyti autodromą ir vėl per rekordinius terminus. Po dviejų mėnesių trasa buvo paruošta. Spalio 17 dieną Italijos Grand Prix laimėjo Vimmelis su Alfa Romeo 158, o po savaitės įvyko motociklininkų lenktynės. 1955 metais statybininkai vėl grįžo į autodromą, bet šį kartą darbai turėjo būto žymiai rimtesni. Padidėję bolidų greičiai ir saugumo reikalavimai reikalavo pakeisti asfalto pagrindą iš smėlio į betoną. Trasos ilgis sumažėjo iki 4250 metrų ir buvo pastatytos kelios naujos atkarpos: posūkis su didėjančiu radiusu Parabolica ir dvi „kreivos tiesiosios“, kuriose bolidai įsibėgėjo iki 285 km/val. Statybininkai įvairiai keitė trasos konfigūracijas, kad sumažinti greičius, bolidų kūrėjai darė viską, kad bolidas būtų dar greitesnis. Per Formulės 1 istoriją autodromas buvo keičiamas devynis kartus. Dabar naudojama konfigūracija išlaikyta nuo 2000 metų.